- kariavoti
- ×kariavóti, -ója, -ójo (hibr.) 1. intr. kariauti: Vilniaus mieste kariavósiu (d.) Plv. | refl.: Geru iš jų nieko negausi, vis turi kariavotis Skr. 2. refl. kankintis, vargti: Su tais gyvuliais nusibodo kariavótis Skr. Su tokiais glėbininkais rąstais teko kariavotis Skr. Tesikariavója vergas sau, t. y. tevargsta J. Besikariavóti reikia tokiame gyvenime, t. y. besiganubyti J. \ kariavoti; nusikariavoti; prisikariavoti
Dictionary of the Lithuanian Language.